Supermarine Walrus - Nuotraukos & Video

Nuotraukų galerija Supermarino vėžiai, The Supermarine Walrus (originally known as the Supermarine Seagull V) was a British single-engine amphibious biplane reconnaissance aircraft designed by R. J. Mitchell and first flown in 1933. It was operated by the Fleet Air Arm (FAA) and also served with the Royal Air Force (RAF), Royal Australian Air Force (RAAF), Royal New Zealand Navy (RNZN) and Royal New Zealand Air Force (RNZAF). It was the first British squadron-service aircraft to incorporate in one airframe a fully retractable main undercarriage, completely enclosed crew accommodation and all-metal fuselage

Šaltinis: Supermarino valas "Wiki"

2007 Supermarino vėžiai buvo vieno variklio amfibinis biplanas, kurį suprojektavo Reginaldas Mitchellas ir kuris buvo naudojamas jūrų žvalgybai. Jį valdė laivyno oro pajėgos, taip pat tarnavo Karališkosiose oro pajėgose, Karališkosiose Australijos oro pajėgose, Karališkosiose Kanados oro pajėgose, Karališkajame Naujosios Zelandijos kariniame jūrų laivyne ir Karališkosiose Naujosios Zelandijos oro pajėgose. Tai buvo pirmasis britų orlaivis, turintis visiškai ištraukiamą važiuoklę, visiškai uždarą kabiną ir visiškai metalinį fiuzeliažą. Jis buvo paleistas katapultomis iš laivų ir galėjo nešti bombas bei giluminius užtaisus.
Jis turėjo Bristolis Pegasas VI radialinis variklis, sumontuotas nacelėje po viršutiniu sparnu ir keturių ašmenų sraigtu stūmimo konfigūracijoje. Jo sparnų ilgis buvo 14 m, ilgis – 10,2 m, aukštis – 4,6 m, maksimalus greitis – 215 km/val. Jis turėjo du ar tris "Vickers K" kulkosvaidžius ginkluotei. Jos įgulos jį pavadino "Shagbat" arba "Steam-pigeon". Jis buvo gaminamas nuo 1933 iki 1944 m., O iš viso buvo pastatyta 740 vėžių trimis variantais: metalinio korpuso "Seagull V" ir "Walrus I" bei medinio korpuso "Walrus II".